- atsėlis
- ãtsėlis sm. (1) Pg, atsėlỹs (3b) 1. Yl dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų: Žiūrėk, ir ant ãtsėlio neblogi rugiai Gs. Į ãtsėlį sėjau, bet tokia ir nauda Dkš. Avižos pasėtos atsėliuosè Krsn. Atsėlỹ visada prastesni rugiai Vdk. Porą pūrų pasėjau į pūdymą, o puspūrę į ãtsėlį Up. 2. javai, pasėti toje pačioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grūdai išgedusioms vietoms atsėti: Jeigu javus (vasarojį) nuėmus, tuo atsė[ja], tai bus atsėlỹs J. Tos dirvutės, kur pas kelią, neliksim tuščios, pasėsim ãtsėlį Žvr. Šįmet avižų atsėlys gana gražus Šmk. Palik grūdų dar ir ãtsėliui Klvr. Neturiu mėšlo uždėti, ãtsėlis būs prastas Pkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.